Pernelyg didelė oficiali institucija

Sąvoka "piktnaudžiavimas tarnybomis" yra žinoma mums, visų pirma žiniasklaidos priemonėms, visapusiškai apimančioms aukšto lygio baudžiamąsias bylas, susijusias su neteisėtais teisėsaugos pareigūnų veiksmais. Tačiau sąvoka "piktnaudžiavimas tarnybomis" ir "piktnaudžiavimas tarnybinėmis galiomis" nėra svetima civilinėms, darbo, verslo ir mokesčių teisės aktams. Pavyzdžiui, darbdaviai gana dažnai susiduria su piktnaudžiavimu viešaisiais įgaliojimais savo darbuotojams. Pavyzdžiui, informacijos atskleidimas, turintis komercinės paslapties statusą, darbdavio turto prievartavimas, pardavimų vadovų prekių vertės sumažėjimas ir kiti nusikaltimai. Ką turėtų daryti darbdavys šiuo atveju, kaip apsaugoti savo teises ir kokią atsakomybę gali imtis neatsargus darbuotojas?

Atsakomybės rūšys

Kokias priemones gali imtis darbdavys, atskleidžiant darbuotojui piktnaudžiavimą valdžia ar piktnaudžiavimu valdžia? Atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimą gali būti materiali, administracinė, drausminė, civilinė ar nusikalstama. Kokios atsakomybės taikymas priklauso nuo darbuotojo padaryto nusikaltimo tipo. Be to, atsižvelgiant į materialinę ir drausminę atsakomybę įmonė gali savarankiškai pritraukti darbuotoją, kuris piktnaudžiavo ar viršijo įgaliojimus. Kitas atsakomybės rūšis darbuotojui gali būti taikomas tik dalyvaujant atitinkamoms valdžios institucijoms, įgaliotoms tai daryti.

Drausminis veiksmas

Drausminės nuobaudos apima: atleidimą iš darbo, papeikimą ir stebėjimą. Žinoma, po rimto pažeidimo darbdavys nori atleisti darbuotoją. Tačiau tai gali būti daroma tik tinkamu pagrindu, o pareiga įrodyti atleidžiamo asmens kaltę tenka darbdaviui. Be to, jei atleidimo iš darbo priežastis yra komercinių paslapčių atskleidimas, darbdavys privalo įrodyti, kad buvo imtasi visų būtinų priemonių, kad jis būtų slaptas. Jei nesilaikoma šių sąlygų, teismo proceso metu atleidimas iš darbo bus pripažintas neteisėtu. Teisinis įvykdymas, kai darbuotojas piktnaudžiauja įgaliojimais arba piktnaudžiauja įgaliojimais, bus svarstomas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1. Reikėtų atleisti atleidimo iš darbo priežastis, kaip drausminę nuobaudą. Turėtų būti įrodytas piktnaudžiavimas darbuotoju jo darbo pareigomis ar jų viršijimas, taip pat dokumentuojami darbo teisės pažeidimai.

2. Turi būti laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Jei bus teismas, darbdavys turės įrodyti, kad:

2.1. Darbuotojui padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo atleistas darbuotojas, įvyko ir jam pakaktų nutraukti darbo sutartį.

2.2. Draudimo nuobaudos taikymui nustatytos sąlygos buvo įvykdytos darbdavio. Drausminės nuobaudos darbuotojui gali būti taikomos ne vėliau kaip po 1 mėnesio nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atostogų laiką, darbuotojo ligą ir laiką, būtiną, kad būtų atsižvelgta į atstovaujančių darbuotojų atstovų nuomonę. Vėliau, praėjus 6 mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos, drausminė nuobauda netaikoma. Remiantis audito ar finansinio ir ekonominio audito, drausminių veiksmų rezultatais Negalima taikyti praėjus 2 metams nuo piktnaudžiavimo dienos. Baudžiamosios bylos laikas nėra įtraukta į šias sąlygas.

Medžiagos atgavimas

Darbuotojui gali būti atimta priemoka, nes jo mokėjimo sąlyga yra drausminių nuobaudų nebuvimas. Jei darbuotojas padarė žalą organizacijai ar tretiesiems asmenims savo veiksmais, darbuotojas gali būti įtrauktas į materialinę atsakomybę. Visos sumos, kurias darbdavys sumoka už šią žalą atlyginti, darbuotojas turės grąžinti darbdaviui.