Motyvacijos samprata

Psichologijos motyvacijos samprata reiškia aiškų asmens susidomėjimą norų realizavimu. Tai psichologinis procesas, skatinantis žmogų parodyti iniciatyvą ir skatina jį veikti. Motyvacijos esmė ir samprata susideda iš įvairių procesų: fizinės, elgesio, intelekto ir psichinės. Dėl šių procesų tam tikrose situacijose nustatomas asmuo.

Kalbant apie motyvacijos sampratą, svarbu paminėti ir motyvo sampratą. Motyvas yra specifinis dalykas, verčia žmogų atlikti tam tikrus veiksmus. Motyvas bus nustatytas tikslas, kurio dėka nustatomas asmens veiksmų ir veiksmų pasirinkimas.

Motyvacijos samprata ir rūšys

  1. Nestabili motyvacija. Šio tipo motyvacija reikalauja nuolatinio papildomo sutvirtinimo.
  2. Stabili motyvacija. Tokio tipo motyvacija grindžiama asmens poreikiais ir poreikiais.
  3. Neigiama motyvacija. Tokiu atveju motyvacija bus grindžiama neigiamomis, neigiamomis paskatomis. Pavyzdžiui, galime cituoti garsų sparnuotą išraišką: "Aš užmušiu savo ausis mano motinai".
  4. Teigiama motyvacija. Paskolos bus atitinkamai teigiamos. Pavyzdžiui: "Aš gerai studijuosiu institute, gausiu raudonąjį diplomą ir tapsiu puikus specialistas".
  5. Vidinė motyvacija. Tai neturi nieko bendra su išorinėmis aplinkybėmis. Šio tipo motyvacija savaime atsiranda pačiame asmenyje. Tarkime, kad turite tvirtą norą eiti laivu. Vidinė motyvacija gali būti kažkieno išorinės motyvacijos pasekmė.
  6. Išorinė motyvacija. Jis gimsta iš išorinių aplinkybių. Pavyzdžiui, sužinojau, kad jūsų kolega pasiliko Prancūzijoje. Po to jūs turite motyvaciją išsaugoti reikiamą sumą, kad taip pat galėtų eiti ten ir asmeniškai pamatyti Dievo Motinos katedrą.