Be to, kad mokyklos patronuojantis komitetas švietimo įstaigose, siekiant padėti dėstytojams ir studentų teisėms apsaugoti, taip pat yra sukurtas visų mokyklų tėvų komitetas. Kažkaip jų funkcijos yra panašios, tačiau didžiausias skirtumas yra veiklos masto, nes klasikinis tėvų komitetas gali veikti ir priimti sprendimus tik savo klasėje, o mokykloje - išspręsti problemas ir kontroliuoti visą mokyklą.
Norint suprasti, koks yra jų skirtumas, šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindines mokyklos teises ir pareigas mokykloje ir kokį vaidmenį ji vaidins mokyklos darbui.
Pagrindiniuose teisės aktų leidybos dokumentuose (Švietimo įstatyme ir modelio išlyga) dėl bendrojo lavinimo įstaigų veiklos organizavimo aiškiai nurodyta, kad būtina organizuoti mokyklą visai mokyklai, kurios veiklą reguliuoja mokyklos tėvų komiteto patvirtintas direktorius.
Tėvų komiteto veiklos organizavimas mokykloje
- Šią struktūrą sudaro kiekvienos klasės tėvų atstovai, atrinkti klasėje vykstančiuose tėvų susirinkimuose.
- Mokslo metų pradžioje mokyklos patronuojantis komitetas rengia darbo planą visą laikotarpį, o pabaigoje būtinai pateikia ataskaitą apie atliktą darbą ir planus kitam.
- Mokyklos patronuojančio komiteto posėdžiai turėtų būti vykdomi bent tris kartus per visus mokslo metus.
- Pirmininkas, sekretorius ir iždininkas yra renkami iš komiteto narių.
- Posėdžių metu aptartų klausimų sąrašas, taip pat mokyklos patronuojančio komiteto priimami sprendimai yra įrašyti į protokolą ir perduodami kitiems tėvams pagal klasę. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
Mokyklos tėvų komiteto teisės ir pareigos
Visos mokyklos bendrojo lavinimo mokyklos komiteto teisės ir pareigos sutampa su tėvų klasės komiteto funkcijomis, tik jiems pridedama:
- mitybos kokybės kontrolė ir sanitarijos bei higienos reikalavimų įgyvendinimas švietimo įstaigoje;
- galimybė kreiptis į mokyklos administraciją su pasiūlymais dėl švietimo proceso reorganizavimo, siekiant paaiškinti dominančius klausimus;
- kaip savarankiško ugdymo įstaiga dalyvauti diskusijose apie vietos mokyklos veiksmus;
- kreiptis į vietos vykdomąsias ir vietos savivaldos institucijas, teikiančias finansinę ir logistinę paramą bendrojo ugdymo įstaigai;
- skirti neeilinius tėvų susirinkimus;
- teikti pasiūlymus dėl materialios pagalbos teikimo moksleiviams iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų ir paskatų paskyrimui studentams, kurie sėkmingai studijavo, olimpiadų nugalėtojai ar sporto varžybos;
- sukurti lėšų tėvų labdarai (pagal galiojančius teisės aktus tai gali spręsti tik tėvų mokyklos komitetas), kontroliuoti pajamas ir racionaliai panaudoti iš jo lėšas;
- Koordinuoti visų klasių patronuojančių komitetų veiklą: išklausyti patronuojančių tėvų komitetų ir
Padėti tobulinti savo darbą; - Atlikti aiškinamąjį darbą su tėvais, kaip teisėtais nepilnamečių studentų atstovais apie jų teises ir pareigas.
Pagrindinis tėvų komitetų steigimo tikslas visose mokyklose yra sustiprinti tėvų, mokytojų, visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų ryšius, siekiant užtikrinti jaunosios kartos ugdymo proceso vienybę ir apsaugoti studentų ir mokyklos darbuotojų teises.