Šventosios tarnystės bažnyčiose naudoja šventą vandenį. Daugelis žmonių taip pat naudojasi jais namuose, pavyzdžiui, gydydami pacientus. Mokslininkai atliko šventojo vandens tyrimą ir sužinojo, kodėl jis yra šventas.
Kodėl šventas vanduo nėra sugadintas?
Šventasis vanduo įgyja savo neįprastas savybes po pašventinimo ritualo. Kai kurie natūralūs šaltiniai taip pat laikomi šventu - žmonės ateina pas juos, norėdami surinkti medikamentinį vandenį namui. Kartą per metus vanduo tampa šventas visose gamtos šaltiniuose, tai įvyksta 2013 m. Sausio 19 d. Ortodoksų švente.
Mokslininkai atliko šventojo vandens iš šventojo šaltinio ir bažnyčios tyrimus ir nustatė, kad jis turi elektromagnetinius parametrus, kurie skiriasi nuo paprasto vandens, panašių į tuos, kurie išskiria sveiką ir visišką žmogaus organizmą.
Tas faktas, kad šventas vanduo nesikeičia, neturi vienareikšmio mokslinio paaiškinimo. Kai kuriuose natūraliuose šventuose šaltiniuose padidėja sidabro kiekis, kuris dezinfekuoja vandenį ir neleidžia jam pablogėti. Tačiau bažnyčiose vanduo, skirtas pašventinimui, yra paimtas iš įprasto čiaupo, bet jis taip pat ilgai be brukimo požymių.
Galbūt, atsakymas į klausimą, kodėl šventasis vanduo nesikeičia, - pakeisti jo struktūrą. Šventojo vandens molekulinė struktūra skiriasi nuo įprastos. Po šaldymo, šventas vanduo formuoja puikius kristalus, o įprasto vandens kristalai gali būti neaiškūs, sulaužyti ir nelygūs.
Šventojo vandens galia
Žmonės jau seniai naudoja šventojo vandens galios išgydyti nuo ligų, apsaugoti nuo išorinės aplinkos padarinių ir stiprinti dvasią. Yra daugybė stebuklingo gijimo atvejų po maudymosi Epiphany ledo duobėje. Bioenergetika pažymėjo, kad panaudojus šventą vandenį žmonėse, stiprinamas biologinis laukas, tobulinami fiziniai ir energijos rodikliai.
Šv. Serofimasas Sarovas patarė sergantiems žmonėms paimti pašvęstą vandenį per vieną šaukštą per valandą. Jis sakė, kad vaistas yra geriau nei šventas vanduo, neegzistuoja.