Ikimokyklinis amžius pasižymi didėjančiu smalsumu įvairiose srityse, tačiau vaikai ypatingai domina gamtą. Todėl aplinkosauginis ugdymas darželyje užima svarbią vietą aplinkinių žinių vystymuisi, humaniško požiūrio į visus gyvus daiktus vystymuisi ir sąmoningo elgesio formavimui natūralioje aplinkoje.
Ekologinio švietimo tikslas yra:
- žinių apie gamtą, gamtos reiškinius, florą ir fauną formavimas;
- estetinių jausmų ugdymas: meilė, pagarba, kruopštus požiūris į gamtos pasaulį;
- motyvacija vaikams rūpintis gamta ir gyvūnais, saugoti ir išsaugoti gamtos išteklius.
Ekologinio švietimo skubumas
Žmonių požiūrio į gamtą formavimasis yra pagrindinis ekologinio švietimo uždavinys, kuris realizuojamas ugdant vaikų sąmoningumą, empatiją ir užuojautą visoms planetos gyvoms būtybėms. Žmogus yra gamtos dalis, tačiau dažnai tai yra tas, kuris daro žalingą poveikį aplinkui esančiam pasauliui. Aktyvaus pasaulio "gynėjo ir draugo" pozicijos formavimasis yra ikimokyklinio amžiaus vaikų ekologinės kultūros ugdymo pagrindas. Vaikai yra ypač jautrūs ir jautrūs, todėl aktyviai dalyvauja visose veiklos srityse, siekiant apsaugoti tiems, kuriems tai reikalinga. Svarbu parodyti vaikams, kad žmonės prisiima stipresnę padėtį, palyginti su gamtos pasauliu (pvz., Augalai, sudžiūvę be laistymo, paukščiai žūsta nuo šalčio žiemą be maitinimo). Todėl turėtume dėti visas pastangas, kad užtikrintume, jog visas gyvenimas žemėje vystosi ir džiaugiasi (pavyzdžiui, ryte paukščių dainavimas po langu bus malonus žiemą maitinantiems žmonėms, o žydinčioji gėlė ant lango paliks tiems, kurie jį laistė).
Gautas žinias apie mus supantį pasaulį turi palaikyti praktinė veikla ir pavyzdžiai, kad vaikai galėtų pamatyti teigiamus savo veiklos rezultatus ir nori pagerinti savo pasiekimus.
Ekologinio švietimo formos ir metodai
Didžiulę reikšmę žmogaus ekologiniam ugdymui užima ekskursijos, dėl kurių vaikai susipažįsta su gamtos pasaulio įvairove ir stebina gamtos reiškinius. Ekskursijos taip pat svarbios norint kaupti žinias apie gimtojos žemės prigimtį ir orientaciją į reljefą: gebėjimą rasti santykius gamtoje, stebėti žmonių suvokimą, numatyti ir naudingos, ir neigiamos žmogaus veiklos pasekmes. Ekskursijos metu vaikai mokosi bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Dėl to pedagogas ypatingą dėmesį skiria tai, kad žmogus yra tik sveikas gamtoje, todėl privalo laikytis įsakymų: stebėti tylą, būti kantriai ir dėmesingai.
Negalima pervertinti pasakų vaidmens ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, o ekologiškos pasakos yra įdomios visų pirma dėl skulptūros naujumo ir neįprastų simbolių įvedimo. Ačiū pasakojimams vaikams prieinama forma, galite pasakyti apie sudėtingus reiškinius gamtoje, apie gamtos ir žmogaus santykius bei žmogaus darbo svarbą. Ypatingą vietą užima pasakos, sukurtos pačių vaikų.
Viena iš pagrindinių ikimokyklinio ugdymo rūšių yra edukaciniai žaidimai aplinkosaugos srityje.
Žinoma, ekologinė vaikų plėtra sode bus ypač efektyvi, jei ji bus susieta su aplinkosaugos švietimu šeimoje. Todėl mokytojai turėtų skatinti tėvus sukurti palankias sąlygas aplinkai besivystančiai aplinkai namuose.