Dvasinio ir moralinio švietimo problemos moksleiviams
Praėjusio šimtmečio pabaigoje vyko tikra kultūrinė ir moralinė revoliucija, kuri sukrėtė mūsų šalyje įtvirtinta nusistovėjusią vertybių sistemą. Šeimos institucija buvo apklausta kaip vaiko moralinio vystymosi pagrindas. Tai neturėjo geriausios įtakos jaunesnei kartai. Paaugliai tapo agresyvūs, nekontroliuojami.
Ryšium su pasaulinėmis ekonominėmis pertvarkomis valstybėje, gyvenimo lygio mažėjimu, plačiu nedarbu, tėvai dažnai pradėjo pirmenybę šeimos finansinei gerovei. Ieškodami padoraus darbo užmokesčio, daugelis tėvų paliko savo tėvynę arba iškart surado kelias darbo vietas. Ir šiuo metu jų vaikai, geriausiu atveju, rūpinasi močiutėmis. Blogiausia - palikta sau patiems. Niekas neužsiima savo auklėjimu, jis prasideda savarankiškai.
Tuo tarpu trapiam vaikų psichikai kas valandą perduodama milžiniška informacija. Daugiausia įvairi informacija, skirta vaikui, literatūriškai apima ją iš visų pusių: iš žiniasklaidos, iš interneto. Visada propaguojamas alkoholio, cigarečių, išlaisvintas ir kartais iškraipytas elgesys. Tėvai kartais netinka geriausio pavyzdžio imitacijai. Kiekvienas penktasis vaikas auga nepilnoje šeimoje.
Ankstesni tėvai galvoja apie moksleivių moralinio ugdymo problemas, tuo geriau. Galų gale mokyklos dienomis nustatomas dvasingumo pagrindas - žmogaus moralinis turtas.
Koks yra dvasinio ir moralinio ugdymo procesas?
Mokytojai, ypač klasių vadovai, yra atsakingi už moralinį švietimą ir moksleivių pasaulėžiūrą. Asmuo, kuriam patikėta formuoti būsimojo jo galios piliečio asmenybę, pats turi turėti neginčijamų asmeninių savybių ir būti pavyzdžiu jo palatos imitatoriams. Mokytojo klasė ir neakivaizdinė veikla turėtų būti nukreipta į moksleivių moralinio ugdymo užduotis.
Dvasinio moralinio švietimo programą moksleiviams sudaro:
- praktikoje suvokiant žmogaus prasmę ir pritaikant žmogaus gyvenimą (tiek savo, tiek kitų) vertę;
- plėtojant aukštą moralinį ir kultūrinį lygmenį;
- patriotizmo ugdymui;
- savo tautos istorijos, praeities ir dabarties tyrime;
- suprasdami jų įtaką Tėvynės ateičiai.
Jaunesniojo ir vyresnio amžiaus studentų dvasinio ir moralinio ugdymo metodų ir veiklos ypatumai yra sustiprinti mokyklos ir tėvų sąveiką. Tai pasiekiama per asmeninius šeimos susitikimus, organizuojant tėvų susirinkimus neoficialioje aplinkoje. Taip pat vykdomi bendri užsiėmimai: apsilankymai muziejuose, parodos ir žygiai bei sporto varžybos.
Dvasiniu moraliniu mokymu besimokančiųjų samprata sukuria tokias mokymosi sąlygas, kuriose
Viena iš moksleivių moralinio ugdymo krypčių yra išsamus meno tyrimas, būtent literatūra, muzika, teatro kūrybiškumas ir vaizduojamasis menas. Pavyzdžiui, teatro reinkarnacija, įvairių vaizdų prielaida vizualiai sustiprina tikrąsias vertybes vaikų sielose.
Šiandien mokykla atlieka didžiulį darbą jaunosios kartos dvasiniam ugdymui. Vaizdai vėl kreipiasi į religijos studijas. Tėvų uždavinys kartu su mokytojais investuoti į jaunų nesubrendusias sielas yra tiesos gruba.