Arterinis slėgis yra vienas pagrindinių žmogaus sveikatos būklės žymenų, kuris suteikia idėjų ne tik apie kraujo sistemos darbą, bet ir apie organizmą apskritai. Jos vertę sudaro du skaitmenys: viršutinis (sistolinis) ir apatinis (diastolinis) slėgis. Leiskite mums išsamiau aptarti diastolinį eksponentą ir apsvarstyti, nuo ko priklauso, ir kodėl jo vertybės gali svyruoti vienoje ir kitoje.
Kas yra arterinis diastolinis spaudimas ir kokia yra jo norma?
Diastolinio slėgio dydis rodo, kad jėga, su kuria kraujospūdis spaudžia arterijas tuo metu, kai širdies raumenys yra visiškai atsipalaidavęs (diastolio metu), t. Y. kai širdis ramybės. Tai yra mažiausias slėgis arterijose, pernešantis kraują į organus ir audinius, kuris tiesiogiai priklauso nuo kraujagyslinio tono ir elastingumo. Be to, bendras diastolinio spaudimo indekso susidarymas yra bendras kraujo ir širdies susitraukimų dažnis.
Paprastai sveikiems žmonėms diastolinis slėgio lygis svyruoja nuo 65 ± 10 mm Hg. Su amžiumi ši vertė šiek tiek skiriasi. Taigi, vidutinio amžiaus žmonėms, mažesnis slėgis paprastai yra 70-80 mm upėje, o po penkiasdešimties metų jis svyruoja tarp 80-89 mm Hg.
Padidėjęs diastolinis spaudimas
Prieš pradedant svarstyti, kokios patologijos gali būti susijusios su padidėjusiu diastoliniu slėgiu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas jo pakilimo (ir sumažėjimo) atvejis dar nieko nesako. Atsižvelgiama tik į nuolat pasikeitusius rodiklius, nes arterinis slėgis gali būti laikinai pakeistas dėl įvairių veiksnių (aplinkos temperatūra, stresinės situacijos, fizinis aktyvumas ir kt.). Be to, diastolinis slėgis gali būti keičiamas padidėjusio, normalaus ar sumažinto viršutinio slėgio fone, į kurį specialistai būtinai atsižvelgia.
Daugeliu atvejų didelio diastolinio spaudimo priežastys yra:
- inkstų ir antinksčių liga;
- Skydliaukės ligos;
- skeleto-raumenų sistemos patologija;
- širdies insulto tūrio pokytis.
Kai kuriems inkstų ligoms padidėja fermento renino koncentracija, dėl ko pasireiškia kraujagyslių tonas ir padidėja diastolinis spaudimas. Mažesnio slėgio padidėjimą taip pat sukelia hormonai, kuriuos išskiria antinksčiai ir skydliaukė.
Padidėjęs diastolinis spaudimas gali būti išreikštas tokiais požymiais kaip kvėpavimo sunkumas, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje. Ilgesnis žemesnio slėgio normos perteklius lemia sutrikusį regėjimą, smegenų kraują, padidėjusią insulto riziką ir miokardo infarktą.
Sumažėjusio diastolinio spaudimo priežastys
Su sumažėjusiu diastoliniu slėgiu žmogus dažnai jaučia mieguistumą, mieguistumą, galvos svaigimą ir galvos skausmą. Tai galima pastebėti su šiomis patologijomis:
- plaučių tuberkuliozė ;
- virškinimo trakto ligos;
- aortos vožtuvo sutrikimas;
- alerginės ligos;
- kūno dehidracija ir tt
Moterims kartais pasireiškia mažas diastolinis spaudimas nėštumo metu. Verta žinoti, kad tokia valstybė yra pavojinga, nes todėl vaisiui trūksta deguonies ir maistinių medžiagų. Taip pat gali atsirasti spaudimas (ir padidėjimas) dėl gydymo tam tikrais vaistais.